SPALIO 10 OJI – PASAULINĖ PSICHIKOS SVEIKATOS DIENA

Kasmet spalio 10 dieną minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Visame pasaulyje organizuojami įvairūs renginiai, kuriais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį ir priminti, jog  mūsų gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo psichikos sveikatos. Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Gerą psichikos sveikatą rodo žmonių gebėjimas užmegzti ir palaikyti asmeninius santykius, įveikti sunkumus, išreikšti save tokiais būdais, kurie teikia malonumą pačiam individui ir aplinkiniams, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

Stiprios psichikos žmonės lengviau negu kiti įveikia stresus, produktyviau dirba ir duoda daugiau naudos visuomenei, o psichikos ir nervų ligos trukdo žmogui patirti gyvenimo pilnatvę. Psichikos sveikata yra mūsų gyvenimo dalis. Dėl įvairių priežasčių kiekvieno iš mūsų dvasinė savijauta gali pablogėti, todėl turime būti tam pasirengę.

Lietuva pasižymi prastais psichikos sveikatos rodikliais – vienu didžiausių pasaulyje savižudybių skaičiumi, aukštais su prievarta susijusiais rodikliais, dideliu priklausomybės ligų paplitimu. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais kasmet didėja.

Ne visos psichikos ligas sukeliančios priežastys yra paprastos ir suprantamos. Dažniausios priežastys, galinčios sukelti psichikos ligą:

  • Genai, paveldimumas.
  • Nuolatinis stresas.
  • Nedarbas, skurdas, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis.
  • Fizinė negalia.

Ilgalaikis stresas yra vienas iš psichikos sveikatą bloginančių veiksnių. Dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs stresas gali paskatinti įvairių ligų atsiradimą. Patyrus stresą organizme vyksta biocheminiai pokyčiai, dėl kurių padažnėja širdies plakimas, padidėja kraujospūdis, kraujyje padaugėja cukraus, padažnėja kvėpavimas, prakaitavimas. Dėl to žmogus neretai skundžiasi miego ir apetito sutrikimu, kraujotakos sutrikimu, nuotaikos svyravimu, galvos skausmu. Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio visai išvengti neįmanoma, tačiau neigiamas pasekmes sveikatai galima sumažinti didinant atsparumą stresui.

Psichikos liga paveikia mūsų mąstymą, elgesį bei reakciją į tam tikrus dalykus. Kai kurios ligos sustiprina visiems būdingus jausmus, tokius kaip liūdesys ar džiaugsmas. Kartais šie jausmai pasidaro tokie stiprūs, kad darosi sunku juos kontroliuoti. Kai jausmai užvaldo žmogų, jis nebegali tęsti savo gyvenimo normaliu ritmu ir jam reikia pagalbos. Kitos ligos gali visai panaikinti jausmus, ir žmogus jaučiasi vienišas ar niekam nereikalingas. Dažniausiai pasitaikančios psichikos ligos – tai šizofrenija, depresija, nerimas.

Pagrindiniai psichikos sveikatos sutrikimų požymiai:

  • Fiziniai simptomai: kraujospūdžio svyravimai, virškinimo sutrikimai, apetito pokyčiai, svorio kitimas ir t.t..
  • Emociniai simptomai: įtampa, vidinis diskomfortas, bloga nuotaika ir kt.
  • Pažinimo pokyčiai: dėmesio sutrikimai, pakitęs požiūris į aplinką ir save, prarandamos turėtos žinios, patirtis ir kt.
  • Suvokimo pokyčiai: garsai ir kvapai, kurių nėra, išgyvenimai, neegzistuojantys realybėje ir kt.
  • Mąstymo pokyčiai: neįprastos ar klaidingos idėjos ir įsitikinimai, pašalinių jėgų poveikis, įsitikinimas, kad žmogus persekiojamas, nuodijamas, stebimas arba jis tapo neįprastai galingu, didingu ir pan.
  • Elgesio pokyčiai: agresyvus ar keistas elgesys, nesuprantamas elgesys, pozos, grimasos, gestai ir kt.

Svarbiausia – suteikti profesionalią pagalbą kaip galima greičiau ir kuo ankstyvesnėje ligos stadijoje. Kuo anksčiau sergantis asmuo bus pradėtas gydyti, tuo geresnių rezultatų jis pasieks gyvenime.

 Rūpintis savo psichikos sveikata turi kiekvienas žmogus. Norint, kad psichikos sveikata būtų gera, patariama:

  • Daugiau kalbėtis apie savo jausmus. Kalbėjimas apie tai, ką/kaip/kam/kodėl jaučiame gali padėti išsaugoti psichikos sveikatą ir susidoroti su užklumpančiomis bėdomis.
  • Kuo daugiau laiko skirti pasivaikščiojimams lauke, pasimėgavimui saule. Namuose atitraukite užuolaidas ir įsileiskite kuo daugiau dienos šviesos, o būdami darbe, paskaitose atsisėskite kuo arčiau lango.
  • Daugiau bendraukite. Nevenkite žmonių, praleiskite daugiau laiko su artimaisiais, draugais. Draugai ir šeima padeda mums jaustis svarbiais ir rūpimais, jų palaikymas ir patarimai gali padėti susivokti jus neraminančiuose dalykuose, išspręsti kamuojančias dilemas.
  • Būkite užsiėmę, bet nepamirškite ir poilsio. Vietos bei ritmo pakeitimas daro teigiamą įtaką psichikos sveikatai.
  • Sveikai maitinkitės. Tinkamai pasirinkta kasdienė mityba gali daryti ilgalaikį teigiamą poveikį mūsų psichikos sveikatai.
  • Priimkite save tokius, kokie esate.
  • Judėkite, nes fizinis aktyvumas padeda įveikti depresiją. Fiziniai pratimai atpalaiduoja mūsų smegenyse chemines medžiagas, keliančias nuotaiką ir padedančias jaustis gerai. Reguliarūs fiziniai pratimai gali teigiamai paveikti mūsų savivertę, padėti susikoncentruoti, gerai išsimiegoti, gerai atrodyti ir jaustis.
  • Nevartokite alkoholio. Visuomenėje paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad alkoholis veikia kaip antidepresantas. Iš tikrųjų yra priešingai. Atmetus jo trumpalaikį atpalaiduojantį poveikį, alkoholis yra depresyviai veikianti medžiaga.
  • Laikykitės miego rėžimo. Jums energijos suteiks 7-8 valandos miego kasnakt.
  • Susiraskite mėgstamą veiklą, užsiimkite kūrybine veikla – rašykite, pieškite ar muzikuokite, siuvinėkite, megzkite, verkite karoliukų vėrinius, kepkite pyragus.
  • Rūpinkitės kitais. Rūpinimasis kitais yra svarbi žmonių tarpusavio santykių palaikymo priemonė, padedanti mums suartėti su kitais ir jaustis reikalingais.
  • Nebijokite kreiptis pagalbos  – artimųjų, draugų ar specialistų.

Gera psichikos sveikata – tai laiminga vaikystė, saugi ir ori senatvė, visavertis psichikos sutrikimų turinčių asmenų dalyvavimas visuomenės gyvenime, jų galimybės mokytis ir dirbti. Nuoširdus pokalbis ir palaikymas, savalaikis kreipimasis į specialistus sunkioje emocinėje situacijoje gali padėti žmogui įveikti sunkumus, kurie, nesulaukus tokios paramos, galėtų komplikuotis ir reikalautų ilgo ir sudėtingo gydymo.

 

Parengė

Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

Stebėsenos specialistė Jurgita Valančienė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *