Kiaušiniai yra vienas vertingiausių maisto gaminių, kuriuose yra lengvai pasisavinamų baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių ir kitų maistinių medžiagų (fosfolipidų, polinesočiųjų omega-3 riebalų rūgščių, cholino, karotinoidų liuteino ir zeaksantino ir kt.).

Kiaušinių baltymai yra vertingiausi iš visų maisto produktų baltymų. Jų organizmas įsisavina net 98 proc. Juose labai gerai subalansuotos visos amino rūgštys, kurių organizmas pats negali pasigaminti.

Kiaušiniuose, ypač trynyje, gana daug vitaminų: A, E, D, B1, B2.

Kiaušiniai dažnai vartojami ruošiant įvairius kulinarijos ir konditerijos gaminius. Be to, jie vartojami medicinoje ir veterinarijoje (mitybinėms terpėms bei farmaciniams preparatams gaminti), kosmetikoje (kremams ir tepalams gaminti), poligrafijoje, dailėje ir kt.

 Suvalgęs vieną kiaušinį suaugęs žmogus gauna apie 30–40 proc. reikiamos paros normos (RPN) vitamino B12, apie 15–20 proc. RPN fosforo, iki 10-20 proc. RPN cinko, seleno ir vitamino B2 bei patenkina apie 40–65 proc. pagrindinių amino rūgščių poreikį. (daugiau…)

Š. m. sausio 20 dieną Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje vyko nuotolinės psichologės paskaitos 7 ir I g kl. mokiniams, kurias vedė psichologė – psichoterapeutė Andžela Rybakovienė.
Pagrindinis paskaitų tikslas – suteikti teorinių žinių apie stresą ir praktinių įgūdžių, kaip įveikti stresą bei taikyti savireguliacijos technikas.
Kas yra stresas? Stresas tai natūrali organizmo reakcija į vykstančius pokyčius, situacijas, fizinius, emocinius ar aplinkos faktorius – stresorius. Jeigu stresas pernelyg intensyvus ir ilgai trunkantis jis gali turėti neigiamos įtakos fizinei ir psichinei sveikatai.
Užsiėmimuose buvo aptarti būdai kaip valdyti stresą, kokios yra streso priežastys, jo įtaka sveikatai, kokie yra emocinio perdegimo požymiai.
Tikimės, kad užsiėmimo metu įgytos žinios padės mokiniams lengviau bendrauti ir valdyti emocijas.

(daugiau…)

Tonzilitu žmonės serga ištisus metus, tačiau šaltuoju metų laiku sergančiųjų gerokai padaugėja, nes atsiranda palankios sąlygos daugintis ir plisti šios ligos sukėlėjams – virusams ir bakterijoms. Kadangi tonzilitą gali sukelti daugelio rūšių virusai ir bakterijos, žmogaus organizmas negali įgyti imuniteto kiekvienam šių sukėlėjų. Todėl šia liga galima susirgti net kelis kartus per metus. Tonzilės veikia tarsi savotiški filtrai, sulaikantys ir pašalinantys mikroorganizmus, patekusius pro nosį ir burną. Taip organizmas apsaugomas nuo infekcijos. Kartais mikroorganizmai įveikia tonzilių filtrą, sukelia jų uždegimą – tonzilitą. Tonzilitas gali būti ūminis arba lėtinis, taip pat svarbu žinoti, kas yra ligos sukėlėjas – virusai ar bakterijos, apie šiuos ypatumus bus aptarta šiame straipsnyje.
(daugiau…)

Druska, tai gyvybiškai svarbus cheminis junginys (NaCL) – natrio chloridas. Šiuo metu druska dažniausiai naudojama pagardinti maistui arba kaip konservantas, padedantis išsaugoti maistą tinkamą vartoti ilgesnį laiką.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja mažinti druskos kiekį su maistu, nes gausus jos suvartojimas sietinas su arterinio kraujospūdžio didėjimu, kurį turi apie 40 proc. populiacijos, kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizika, trumpesne gyvenimo trukme bei didesniu mirtingumu. PSO tikslas – iki 2025 metų sumažinti druskos suvartojimą 30 proc. (daugiau…)

Šiomis dienomis pastebime, jog depresija yra vienas dažniausių diagnozuojamų psichikos sutrikimų. Ši liga paveikia daugiau nei 264 milijonus žmonių visame pasaulyje. Toks didelis skaičius žmonių paveiktų šios ligos gali būti todėl, jog depresija gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Yra daug veiksnių, kurie skatina depresiją – nemalonūs gyvenimo įvykiai tokie kaip sunkumai vaikystėje, patirti nuostoliai, prarastas darbas ir daugelis kitų. Žmones kamuoja nuolatinis liūdesys, nebesidomima norima veikla, kuri anksčiau teikdavo malonumą, sutrinka miegas bei apetitas, greičiau pavargstama ir prastai sekasi sukoncentruoti dėmesį. Taip pat svarbu, jog depresijos poveikis gali būti ilgalaikis arba pasikartojantis ir gali turėti neigiamą įtaką sergančio žmogaus gyvenimo kokybei. Atskirti ribą tarp liūdnos, prislėgtos nuotaikos ir jau depresija sergančio žmogaus gali būti dažnu atveju nelengva. Depresija skiriasi nuo įprastų nuotaikos svyravimų ir trumpalaikių emocinio atsako į kasdienio gyvenimo iššūkius. Šiame straipsnyje aptarsime, kas gali būti pirmieji ženklai, jog žmogus serga depresija.

Pirmiausia, reikėtų aptarti, kuo ši liga yra grėsminga žmogui. Depresija ir su ja susiję psichikos sutrikimai gali daryti neigiamą įtaką žmogaus gyvenimui, įskaitant rezultatus mokykloje, produktyvumą darbe, santykius su šeima ir draugais bei gebėjimą dalyvauti skirtinguose visuomeninėse veiklose. Depresija veikia ne tik jaunus žmones, tačiau ir senyvo amžiaus asmenis. Pastebėta, kad moterys depresija serga dažniau nei vyrai. Depresija gali tapti sunkios sveikatos būklės priežastis, ypač tuo atveju, kai depresija yra vidutinio sunkumo ar net sunkios formos. Grėsminga yra tai, jog tuomet depresija gali sukelti savižudybę. Kasmet dėl savižudybės miršta beveik 800 000 žmonių. Toks didelis praradusių gyvybę žmonių skaičius rodo, jog apie depresiją kalbėti reikia ir teikti informaciją žmonėms, jog čia yra ne tik liūdna nuotaika, o sunki liga, kurią privalo gydytis. (daugiau…)