2019 m. liepos 9 d. gauti Šilalės rajone esančių Paršežerio ir  Dievyčio ežerų bei Ašučio tvenkinio maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatai (mėginiai  laboratoriniams tyrimams paimti  2019-07-04). Pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, reglamentuojančią paplūdimių vandens kokybės privalomas vertes, minėtų maudyklų vandens kokybė atitinka nustatytą normą, maudytis galima.

2019 m. birželio 25 d. gauti Šilalės rajone esančių Paršežerio ir Dievyčio ežerų bei Ašučio, Nevočių ir Balsių tvenkinių maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatai (mėginiai laboratoriniams tyrimams paimti 2019-06-19). Pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, reglamentuojančią paplūdimių vandens kokybės privalomas vertes, minėtų maudyklų vandens kokybė atitinka nustatytą normą, maudytis galima.

   Š.m birželio 21 d., Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizavo sveikos mitybos ir sveiko maisto gaminimo teorinius ir praktinius mokymus ugdymo įstaigų virėjams. Mokymų tikslas – suteikti mitybos ir sveikatai palankaus maitinimo pagrindus, išmokyti darbuotojus išsirinkti kokybiškus produktus ir iš jų praktiškai gaminti sveikatai palankius patiekalus, bei estetiškai juos pateikti. Mokymus vedė VšĮ „Sveikatai palankus“ steigėja, maisto technologė, mitybos, maisto saugos ir kokybės specialistė, ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė Raminta Bogušienė. 
Mokymų metu dalyviai turėjo galimybę pasisemti žinių, įgyti motyvacijos gaminti sveikatai palankų maistą, taip pat išmoko sveikatai palankios mitybos pagrindų ir valgymo kultūros formavimo strategijos, sužinojo, kaip išsirinkti sveikatai palankias žaliavas ir pagaminti sveikatai palankius patiekalus, bei buvo pateikta informacija apie naujausias technologijas ir gaminimo principus, kad patiekalai būtų ne tik saugūs, kokybiški, bet ir sveikatai palankūs. Mokymuose dalyvavo 22 specialistai iš įvairių Šilalės rajono ugdymo įstaigų.
Už priėmimą, virtuvės patalpų suteikimą ir pagalbą mokymų metu dėkojame Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos administracijai ir virtuvės darbuotojams.
Mokymai finansuojami Valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos, skiriamos savivaldybių biudžetams Sveikatos apsaugos ministerijos kuruojamoms valstybinėms visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti, lėšomis.

(daugiau…)

Fizinis aktyvumas dažniausiai apibūdinimas kaip bet kokie kūno judesiai, kuriuos sukelia raumenų susitraukimai. Kad raumenys galėtų susitraukti ir atlikti tam tikrą darbą, reikalinga energija ir deguonis. Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių organizmo energijos sunaudojimo veiksnių ir todėl yra svarbus organizmo energijos balansui palaikyti. Tikslinga paminėti, kad fiziškai aktyvūs žmonės paprastai būna geresnės nuotaikos, pozityvesnės nuomonės apie gyvenimą, darbą, politiką, sportuojantys mokiniai geriau mokosi, pasižymi aukštesne saviverte, rečiau turi žalingų įpročių. Reguliari fizinė veikla gali skatinti kaulų ir raumenų augimą, lavinti judesių koordinaciją ir pusiausvyrą, stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, teigiamai veikti kvėpavimo sistemą, virškinimo sistemos darbą, pagerinti medžiagų apykaitą raumenų ląstelėse, judėjimo – atramos aparato struktūrą ir funkcijas, pagerinti sąnarių sandarą ir funkciją, stiprinti širdies raumenį, teigiamai veikti kraujospūdį ir t.t.

Pasaulio sveikatos organizacija fizinio aktyvumo stoką išskiria kaip atskirą sveikatos problemą: daugiau nei 60 proc. pasaulio gyventojų fizinis aktyvumas yra mažesnis už minimalų rekomenduotiną 30 min. vidutinio intensyvumo fizinį aktyvumą kasdien bei daugiau nei 30 proc. Vakarų Europos gyventojų yra nepakankamai fiziškai aktyvūs ir šis skaičius kasmet vis didėja. Fizinio aktyvumo stygius yra vyraujantis širdies ir kraujagyslių ligų, nuo insulino nepriklausomo diabeto, hipertonijos, kai kurių vėžio formų, raumenų ir griaučių ligų, nutukimo bei psichologinių sutrikimų rizikos veiksnys. Kaip pavyzdį galime išskirti širdies ir kraujagyslių ligas – žmonėms, kurių fizinis aktyvumas yra mažesnis už minimalų rekomenduotiną, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja 1,5 karto.

Svarbu suprasti, jog norėdami pajusti judėjimo teikiamą naudą, neprivalome tam skirti didelės dalies savo laiko ar piniginių resursų. Jei nėra galimybės nueiti į sporto klubą, didinkime fizinį aktyvumą paprastais būdais, pvz., atlikdami namų ruošos darbus, rinkdamiesi lipimą laiptais vietoj važiavimo liftu, reguliariai išeidami pasivaikščioti sparčiu žingsniu, rūkymo ar kavos pertraukėles darbe pakeisti keliais pratimais. Kartais galima tiesiog paėjėti iki kolegos darbe ir pasikalbėti vietoje SMS ir elektroninio laiško siuntimo. Pradėti galima nuo paprasčiausių dalykų. Palaipsniui, apsipratus su naujo gyvenimo būdo pasikeitimais, greičiausiai atsiras įkvėpimas žengti ir toliau.

1. Fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti svorį.
2. Judėjimas palaiko gerą sveikatos būklę ir padeda kovoti su ligomis.
3. Fizinė veikla gerina emocinę būklę.
4. Judėdami tampame energingesni.
5. Fizinė veikla užtikrina miego kokybę.
6. Fizinis aktyvumas gerina intymaus gyvenimo kokybę.
7. Judėjimas gali tapti puikiu laiko leidimo būdu.

Taigi, galima patvirtinti, kad fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių. Jis turi didelę įtaką mūsų kūno svoriui ir bendrai organizmo būklei, padeda išlikti sveikiems, žvaliems ir energingiems. Tad kiekvienas iš mūsų turėtų pasistengti surasti šiek tiek daugiau laiko bent nedideliems pokyčiams savo fizinės ir emocinės gerovės link. Judėkime ir būkime žvalūs, sveiki ir energingi.

Naudota literatūra:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Prienų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Vyriausia kineziterapeutė Nerida Kidulaitienė

 

Visuomenės sveikatos specialistė vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Rūta Erciuvienė

 

Birželio 11  dieną Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijoje  , I-II gimnazijos  klasių mokiniams lytiškumo ugdymo  paskaitas skaitė lektorius, šeimos, karjeros ir gyvenimo būdo konsultantas , Vaidas Arvasevičius. Paskaitos tikslas – ugdyti mokinių atsakingą požiūrį į lytiškumą, draugystę su bendraamžiais. Paskaitų metu buvo aptarti šie klausimai: mergaičių vertybių sistemą, požiūrį į save, elgesį su savimi ir kitais, vyriškumą ir moteriškumą, santykių atsakomybę, berniukų etiketą, kaip jie turėtų elgtis ir rūpintis mergaitėmis. Taip pat paskaitoje buvo pasakojama apie paauglystės laikotarpį ir su tuo susijusius pokyčius kūne ir elgesyje, bendravimo tarp lyčių ypatumus, rizikos veiksnius realioje ir virtualioje erdvėje, fizinio, emocinio seksualinio smurto ir prievartos formas ir kur, kokiais būdais ieškoti pagalbos.

Taip pat mokiniams kalbėjo apie meilės sampratą, kas yra įsimylėjimas, įsipareigojimas, artimų santykių dinamika, jų palaikymas, kokie šeimos kūrimo aspektai. Vyko diskusija, kokie yra suaugusiojo vaidmenys, kodėl būtina mokytis santykių konstravimo, konfliktų sprendimo būdų, kokia santykiuose asmeninė laisvė ir savirealizacija. Lektorius akcentavo , kad labai svarbu atminti harmoningų santykių formulę – santykiuose iš savo partnerio nuolat kažko reikalaudami, savęs laimingais nepadarysime, bet galime laimingu padaryti kitą žmogų ir tokiu atveju patys tapsime laimingi“.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje:

Nijolė Klapatauskienė

(daugiau…)